Žinoma, kelis kartus pabudau nuo įvairiausių garsų, bet didžiąją laiko dalį tiesiog miegojau niekieno netrukdoma. Galiausiai atsikėliau tokiu metu, kai mažasis Oscar jau ruošėsi pietų miegui.
Atsikėlus sužinojau, kad mūsų dienos planai - tai picnic'as prie ežero. O kadangi vyrai ruošėsi žvejoti, jie išvažiavo žymiai ankščiau. Po pietų, su pilnu maisto krepšiu, prisijungėmė ir mes.
Žvejyba man niekada nebuvo kažkoks super įdomus užsiemimas, tai mane labiau žavėjo natūralus Švedijos grožis ir kalnuotumas. Beje, kažkodėl iki dabar nežinojau, kad Švedija yra tokia turtinga ežerais.
Šalia ežero, prie kurio iškylavom, buvo įrengti įvairūs lauko treniruokliai, o tokių čia pamatysi dažnai. Nors Lietuvoj taip pat yra įrengta nemažai lauko treniruoklių, bet mano nuomone, jie labiau skirti senyvo amžiaus žmonėms, norintiems bent minimaliai išjudinti savo užkalkėjusius sąnarius...
O čia, Švedijoj, net patys sporto entuziastai atsiliepia, kad neapsimoka pirkti gym'o abonemento ir formai palaikyti pilnai užtenka lauko treniruoklių.
Prieš įeinant į mišką ant lentos buvo sužymėtos įvairių spalvų bėgimo trasos ir nuotoliai. Pagal tai, kokį nuotolį nori bėgti, pasirenki spalvą ir bėgi pagal ta spalva sužymėtus medžius. Nesistebiu, kodėl švedai yra tokie aktyvūs žmonės. Važiuojant mašina, pakelėj visada pamatysi bent vieną bėgiką.
Ant griliaus pasikepėm dešrelių, pasistiprinom, o tada jau kas sau - kas buvo su Oscar, kas žvejojo, kas vaikščiojo...
Vėliau vyko žuvies gaudymo drama, kurios pilnai nesupratau, bet viskas atrodė beveik kaip senovėj, kai žmonės plikomis rankomis gaudydavo žuvį. Bet visas vargas neveltui - ištraukė ne menko dydžio lašišinį upėtakį, kurio baigtis visiems buvo aiški. Vakarienė.
Mažyliui Oscarui pavargus teko važiuoti namo. Ta proga, kad vyko Europos krepšinio čempionatas, o mums, lietuviams, krepšinis yra tarsi religija, žiūrėjom sunkias, daug nervų kainavusias, bet sėkmingas varžybas prieš Gruzijos rinktinę.
Iki greito, Gerda ♥
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą