Sveiki!
Su šv. Velykom visus, kurie jas šventė.
Visiškai apleidau šitą svetainę...ir žinau, kad kiekvieną kartą rašydama tai prisimenu, bet vis nepasitaisau.
Galvoju, kas įdomaus nutiko mano gyvenime per tą laikotarpį kol nerašiau, bet sunku viską prisiminti, nes nutiko per daug visko. Vis dėl to 4 mėnėsiai.
Bet prisiminus naujesnius dalykus, tai jau galit mane sveikinti, kad išsilaikiau 12-os klasės lietuvių ir anglų kalbėjimo įskaitas. Nors pažymių dar kol kas nežinau, bet tai jau nebe taip svarbu.
Vakar su draugu kalbėjom, kad velykos yra gan keista šventė. Jėzaus prisikėlimas. Bet juk Jėzus prisikėlė kažkurią konkrečią dieną, kaip pvz gimė gruodžio 25d., dėl to kalėdas visada ir švenčiam tą dieną. O velykų data priklauso nuo mėnulio. Tai kaip tai paaiškinti, kodėl mes prisikėlimą švenčiam kiekvienais metais skirtingai? Tas pats kas senelio mirties metines švęsti ne pagal tai, kada jis palaidotas, o pagal mėnulio fazes. Pirmos velykos, kai negavau šokoladinio kiaušinio. Žinoma, tai mane nuliūdino, nes aš dar visiškas vaikas. Tačiau pirmą kartą valgiau putpelės kiaušinį. Skonis nesiskiria nuo vištos kiaušinio. Šios velykos buvo kažkuo ypatingos. Susirinko artimiausi žmonės, nors ne visi. Žiūrėjom senas nuotraukas, bet ne per kompiuterį ar ištryškintas, o tokias skaidres per specialų aparatą, 2000-ųjų vaikai to nesupras. Buvo smagu ir liūdna vienu metu. Smagu žiūrėti tas senovines nuotraukas iš kaimo, rugiapjūčių, gimtadienių. Liūdna, kai suprantu, kad viso to jau nebebus. Nebevažiuosim į kaimą švęsti velykų. Nors visada nenorėdavau ten važiuoti, bet tik dabar supratau kaip man tai patiko. Nebesusipažinsiu su tuo žaviu garbanotu berniuku iš nuotraukų, kuris mane pažinojo, bet aš jo, deja, neprisimenu. Buvau per maža. Tai mano pusbrolis, kuris žuvo būdamas 18-os metų, Būtent tokio amžiaus, kokio esu dabar aš. Ir man tai per daug sunku suvokti. Juk atrodo dar nieko naudingo nepadariau šiam pasauliui. Visi planai tik prieš akis, gyvenimas tik prasideda. Pirmą kartą per 18 metų per velykas nėjau į bažnyčią. Keistas jausmas. Bet per tokį orą nelabai noris apskritai kur išeiti iš namų, juolab buvau Kaune ir ten pradėjo snigti! Kada ateis tie pavasariški orai, kai išėjus į lauką viskas taip kvepės ir net nuotaika bus geresnė nuo gero oro? Žmonės dažnai kalba apie mėnulio poveikį žmogaus smegenims. Na, kad per pilnatį kitus tai labai paveikia, sunku užmigti, žmonės nervuoti, kiti psichiniai pasidaro ir pan. Bet niekas nekalba apie tai, ką žmonėms daro saulė. Jūs pastebėjot, kad kai saulės nėra, žmonės nelenda iš namų, eina galvas nuleidę į žemę, rengiasi tamsiai? O kai šviečia saulė, o ypač dar tokia nuo kurios būna labai šilta, žmonės tiesiog patys nušvinta, dažniau išeina į lauką, važinėja dviračiais, laksto, rengiasi spalvingai, pradeda kurti dienos planus, mažiau miega. Laukiu tokių dienų.
Prieš kelias savaites buvau Londone. Tikėjaus šilto pavasariško oro, bet teko labai nusivilti. Nors vis tiek važiavau užsidėjus savo raudonus "Converse", už kuriuos mokėjau 22lt ir atraitotais džinsais. Beveik nešalau. Nors oras buvo šlykštus. Žinot, kad britai žino 578 skirtingus būdus pasakyti, kad lyja? Bet nebuvo lietaus. Nepaisant to, turėjau nerealias 3 dienas, per kurias visiškai neturėjau laisvo laiko. Kėliaus 9 ryte, miegot ėjau apie 1-2 nakties. Net nespėjau nusipirkti rūbų ar šiaip dalykėlių. Tas trumpas apsilankymas tik susistiprino mano norą ten emigruoti. O prieš kelis mėnėsius nuoširdžiai pamilau Lietuvą. Net svarsčiau galimybę čia pasilikti ir kurtis gyvenimą. Bet tai tik naivi svajonė. Kad ir kaip myliu Lietuvą, aš nematau perspektyvų čia. Bet nenoriu apie tai kalbėti, labai jau pabodus tema.
Kalbant apie Angliją, tai tuo pačiu ir susukau neilgą video iš to kelių dienų tripo, labai būtų malonu, kad pažiūrėtumėt, jei dar nematėt.
Keistas įrašas gavosi. Atsidariusi net nežinojau apie ką rašysiu, bet pradėjau rašyt ir nebesustojau. Jaučiu, kad viskas taip nesusiję tarpusavy, bet tiek jau to.
Iki greito,
Gerda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą