Puslapiai

ketvirtadienis, spalio 30

It doesn't have to end this way



"Žinai kaip atrodo depresija?
Tai jausmas, tarsi tūkstančiai kilogramų spaustų tavo kūną, o tu stovėtum baseine, kur vanduo vos siekia smakrą.
Todėl, kad ir kaip skaudėtų kaklą, tu vistiek kelsi galvą viršun, kad išgyventum.
Tai, kai žiūri į dangų ir mastai kaip toli yra rojus.
Tai, kai tu nekenti dabarties ir kiekvienos sekančios sekundės.
Tai, kai tu suvoki kaip aistringai tu kažko nori, bet tai slysta tavo pirštų galiukais žemyn, tačiau tu bandai tai pasiekti, bet kiekvieną kartą pasilenkus tavo burna prisipildo vandens ir pradedi skęsti.
Depresija, tai duslus spaudimas į tavo krūtinę, oras prasiskverbiantis į tavo burną net tada, kai kvepuoti nebenori.
Tai, kai pagaliau užmiegi ir ryte pabundi piktas, tačiau pats nežinai kodėl.
Tai liūdesys, kai vienintelis dalykas, kuris mirė tavyje yra pasididžiavimas.
Tai kiekvieno, kurį myli atstumimas, nes tu jų nenusipelnei.
Bėgimas nuo jų, kol jie nuo tavęs nepabėgo pirmi.
Tai smegimas į žemę, vienumos jausmas, kai esi kambaryje pilname žmonių.
Viskas gerai...taip, man viskas gerai.
Ne, tikrai..tikrai, man viskas gerai.
Tai, kai užsidedi klauno kaukę ir apsimeti, kad viskas gerai, kai žinai, kad gali pratrūkti bet kurią akimirką.
Jautiesi didžiausias apsimetėlis žemėje.
Tai ašaros, kurios niekada nenuriedės skruostu iš baimės papildyti vandenį, kuris ir taip jau siekia tavo smakrą...
Taip, aš noriu mirti, bet ne šitaip.
Galbūt kaip Kurt Cobain, o gal Chris Benoit būdu arba iš dalies kaip Chris Farley.
Jausmas, kad esi didžiausias klaunas mažiausiame cirke.
Beprasmiška.
Kada viskas, ką galiu geriausia bus pakankamai gerai?
Tai baimė likti vienam tarp savo minčių tuščiame kambaryje, bet nenorėjimas, kad kažkas būtų šalia.
Tai, kai į vonią eini visiškoje tamsoje, kad nereikėtų matyti savo atspindžio veidrodyje.
Tai, kai prausiesi 5 kartus per dieną ir vistiek nesijauti pakankamai švarus.
Depresija tai demonas Zoloft vaistų buteliuko dugne.
Depresija tai priežastis, dėl kurios aš šiandien skambinau į darbą, ir vakar, ir užvakar, ir diena prieš užvakar.
Gali miegoti nors ir 100 valandų ir vistiek jausies pavargęs.
Bandymas atrasti save.
Tai padėka už nieką žmonėms, kurie sako, kad viskas bus gerai, bet vienintelis paaiškinimas yra, jog pamišai.
Bet nevadintumėt manęs pamišusiu, jei žinotumėm kaip aš savęs nekenčiu.
Tai savo nagų nusikramtymas iki kraujų, nuolatinis dantų šlifavimas...


Depresija yra priežastis, dėl kurios šis tekstas yra be pabaigos. " Rage Almighty


Komentarų nėra: